Akibernetinė ataka – tai kibernetinių nusikaltėlių veiksmai, kuriais siekiama pakenkti duomenų ar sistemų vientisumui, konfidencialumui arba prieinamumui.. Kibernetiniai užpuolikai taiko įvairią taktiką ir metodus, kad išnaudotų pažeidžiamumą, pradedant sukčiavimu ir baigiant paslaugų atsisakymo atakomis, kibernetiniai nusikaltėliai vagia, atskleidžia, pakeičia, išjungia arba sunaikina duomenis, programas ar kitą turtą neteisėtai prieidami prie tinklo, kompiuterinės sistemos ar skaitmeninio įrenginio. Priklausomai nuo atakos motyvų, atakos tikslas gali skirtis. Kai kurie kibernetiniai užpuolikai gali siekti pavogti neskelbtinus duomenis siekdami finansinės naudos ar įmonės šnipinėjimo, o kiti gali siekti sutrikdyti paslaugų teikimą arba sukelti platų chaosą ir sunaikinimą. Daugeliu atvejų pažeistas kompiuteris ar tinklas taip pat gali veikti kaip vėlesnių atakų paleidimo aikštelė, taip padidindama grėsmę ir galimą žalą.
Kaip vyksta kibernetinės atakos
Kibernetiniai nusikaltėliai, norėdami pradėti kibernetinę ataką, naudoja įvairius metodus. Kibernetinės atakos skirtos padaryti žalą ir gali turėti daug tikslų, įskaitant duomenų vagystę, informacijos ar duomenų sunaikinimą, duomenų keitimą, kompiuterių išjungimą, finansinės naudos siekimą, šnipinėjimą, aktyvizmą ir sabotažą.Kibernetinės atakos dažnai vyksta etapais, pradedant nuo įsilaužėlių, kurie randa kompiuterių sistemos apsaugos pažeidžiamumą ir išnaudoja keletą jų.dažni kibernetinių atakų tipai:
Kenkėjiškų programų atakos
Kenkėjiška programa yra tam tikros rūšies programinė įranga, skirta padaryti žalą kompiuteriui, serveriui ar kompiuterių tinklui. Nesvarbu, ar tai išpirkos reikalaujančios programos, šnipinėjimo programos ar virusai, šios kenkėjiškos programos gali pavogti arba sunaikinti duomenis, stebėti vartotojo veiklą ar net valdyti sistemos operacijas.
Sukčiavimo išpuoliai
Sukčiavimo atakose naudojami apgaulingi el. laiškai arba svetainės, kad naudotojai apgaudinėjami atskleistų neskelbtiną informaciją, pvz., slaptažodžius ar kredito kortelių numerius. Užpuolikas paprastai apsimeta patikimu subjektu, kad įgytų aukos pasitikėjimą.
Paslaugų atsisakymo išpuoliai
Paslaugų atsisakymo atakos (DoS) tikslas – padaryti, kad mašina arba tinklo ištekliai būtų nepasiekiami numatytiems vartotojams, perkraunant sistemos išteklius, dėl kurių ji sugenda.
Žmogaus viduryje (MITM) ataka
MitM ataka apima dviejų šalių ryšio perėmimą, siekiant pavogti informaciją arba ją modifikuoti.
SQL įpurškimo ataka
SQL injekcijos ataka apima kenkėjiško kodo įterpimą į duomenų bazės užklausą, siekiant gauti neteisėtą prieigą prie jautrių duomenų.
Ransomware
Išpirkos reikalaujančios programos yra kenkėjiškų programų rūšis, kuri užšifruoja vartotojo failus ir reikalauja sumokėti mainais už iššifravimo raktą. Yra daug išpirkos reikalaujančių programų ir grupių, dažniausiai dėl finansinių motyvų. Įprasta, kad grupės praktikuoja dvigubo turto prievartavimo taktiką, kai ne tik šifruojami duomenys, bet ir išfiltruojami jautrūs duomenys bei grasinama juos nutekinti, jei auka nesumokės išpirkos.
Vidinės grėsmės
Viešai neatskleista grėsmė apima darbuotojus ar kitus viešai neatskleistus asmenis, kurie naudojasi savo įgaliota prieiga prie sistemos duomenims pavogti ar sugadinti. Šie grasinimai gali būti tyčiniai arba netyčiniai ir gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant smurtą, šnipinėjimą, sabotažą, vagystes ir kibernetinius veiksmus.
Nulinės dienos išpuoliai
Nulinės dienos atakos įvyksta, kai įsilaužėlis išnaudoja programinės įrangos pažeidžiamumą, kol pardavėjas nespėjo sukurti jos pataisos. Sąvoka „nulinė diena“ reiškia faktą, kad kūrėjai turi „nulio dienų“ problemai išspręsti, kai tik pažeidžiamumas tampa žinomas.
Skaityti daugiau:Kas yra „Žmogus viduryje“ (MitM) ataka: pavyzdžiai ir prevencijos metodai
Kibernetinės atakos pasekmės
Kibernetinės atakos pasekmės gali būti nuo nedidelių trikdžių ar nepatogumų iki didelių finansinių nuostolių, žalos reputacijai ir net visiško sistemos sunaikinimo. Kai kuriais atvejais atakos gali sukelti brangų duomenų pažeidimą, dėl kurio atskleidžiama konfidenciali informacija arba kyla pavojus klientams pavogti tapatybę. Kitais atvejais sėkminga ataka gali sutrikdyti paslaugų teikimą ar net lemti sistemų nepasiekiamumą.
Finansiniai nuostoliai
Vienas iš tiesioginių kibernetinės atakos padarinių yra finansiniai nuostoliai. Tai gali įvykti dėl tiesioginės lėšų vagystės, išpirkos mokėjimų išlaidų arba verslo praradimo dėl žalos reputacijai.
Žala reputacijai
Kibernetinės atakos gali smarkiai pakenkti įmonės reputacijai, dėl to prarandamas klientų pasitikėjimas, o tai gali nulemti verslo nuosmukį. Sugadintos reputacijos atkūrimas gali užtrukti ne vienerius metus ir dažnai yra brangesnis nei faktiniai finansiniai nuostoliai dėl išpuolio.
Veikimo prastovos
Kibernetinės atakos gali sukelti didelių veiklos prastovų, nes sistemas reikia atkurti arba pakeisti. Per šį prastovą įprastinės verslo operacijos negali tęstis, todėl patiriami finansiniai nuostoliai ir dar labiau pakenkta reputacijai.
Teisinės pasekmės
Jei dėl kibernetinės atakos prarandami arba pavogti jautrūs duomenys, įmonėms gali grėsti teisinės nuobaudos ir ieškiniai. Daugelyje jurisdikcijų įmonės privalo apsaugoti klientų duomenis ir gali būti atsakingos už jų praradimą.
Atkūrimo kaina
Po kibernetinės atakos įmonėms gali tekti investuoti dideles pinigų sumas į sistemų atkūrimą, prarastų duomenų atkūrimą ir saugumo infrastruktūros tobulinimą. Šios išieškojimo išlaidos gali būti didelės, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Intelektinės nuosavybės praradimas
Kibernetinės atakos gali baigtis intelektinės nuosavybės vagystėmis, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį įmonės konkurencinei padėčiai ir rinkos daliai. Pavogta informacija gali būti parduota arba panaudota konkurenciniam pranašumui įgyti.
Kas yra kibernetiniai užpuolikai ir dažni taikiniai
Dažniausiai kibernetinių atakų taikiniai yra įmonės, vyriausybinės agentūros ir sveikatos priežiūros organizacijos. Nors atakos motyvai gali labai skirtis, įsilaužėliai paprastai taikosi į šiuos subjektus, siekdami pavogti neskelbtinus duomenis siekdami finansinės naudos ar įmonės šnipinėjimo. Kibernetiniai užpuolikai yra įvairių sluoksnių ir gali būti organizuotų nusikalstamų grupių ir valstybės remiamų veikėjų.
Kibernetiniai nusikaltėliai
Kibernetiniai užpuolikai gali būti nuo pavienių laisvai samdomų įsilaužėlių iki organizuotų nusikalstamų grupių ar net valstybės remiamų subjektų. Tokių išpuolių motyvai gali būti piniginė nauda, politinis sutrikimas arba tiesiog chaoso kūrimas.
Bendrieji tikslai
Įprasti kibernetinių atakų taikiniai yra įmonės, ypač mažos ir vidutinės įmonės, kurios gali neturėti patikimų saugumo priemonių, vyriausybinės agentūros, sveikatos priežiūros įstaigos ir asmenys.
Įmonės
Įmonės, ypač mažos ir vidutinės įmonės, yra patrauklūs kibernetiniams nusikaltėliams taikiniai dėl dažnai nepakankamų arba pasenusių kibernetinio saugumo priemonių. Kibernetiniai nusikaltėliai taikosi į įmones siekdami finansinės naudos, arba tiesiogiai vogdami neskelbtiną finansinę informaciją, arba netiesiogiai laikydami duomenis už išpirką.
Vyriausybės agentūros
Vyriausybinės agentūros turi daugybę neskelbtinų duomenų, todėl jos yra pagrindiniai kibernetinių atakų taikiniai. Užpuolikai gali siekti sutrikdyti vyriausybines operacijas, pavogti įslaptintą informaciją arba sukelti platų chaosą ir visuomenės nepasitikėjimą.
Sveikatos priežiūros įstaigos
Sveikatos priežiūros įstaigos yra patrauklūs taikiniai dėl jų turimų duomenų, pvz., pacientų įrašų, jautraus pobūdžio. Šios institucijos dažnai turi pasenusias sistemas ir joms trūksta patikimų kibernetinės gynybos priemonių, todėl jos yra pažeidžiamos atakoms.
Asmenys
Asmenys yra nukreipti į kibernetines atakas pirmiausia dėl tapatybės vagystės. Kibernetiniai nusikaltėliai gali naudoti asmeninę informaciją sukčiavimui, atidaryti naujas paskyras arba atlikti nelegalias operacijas.
Švietimo įstaigos
Švietimo įstaigos, tokios kaip mokyklos ir universitetai, yra patrauklūs kibernetinių atakų taikiniai, nes jose saugomas didžiulis asmeninių ir finansinių duomenų kiekis. Šioms institucijoms dažnai trūksta išteklių stiprioms kibernetinio saugumo priemonėms įgyvendinti, o tai dar labiau padidina jų pažeidžiamumą.
Finansų ir teisinės įmonės
Finansinės ir teisinės įmonės dažnai tampa kibernetinių atakų taikiniais dėl saugomos jautrios finansinės informacijos. Kibernetiniai nusikaltėliai siekia pavogti labai vertingus duomenis arba prievartauti savo aukas už pinigus.
Kaip užkirsti kelią kibernetinėms atakoms ir jas sumažinti
Norint apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, svarbu taikyti geriausią praktiką, pvz., naudoti stiprius slaptažodžius, nuolat atnaujinti sistemas ir programinę įrangą bei mokyti darbuotojus saugos protokolų. Organizacijos taip pat turėtų stebėti, ar nėra kenkėjiškos veiklos, ir turėti išsamų reagavimo į incidentus planą, kad atakos atveju galėtų greitai reaguoti. Pateikiame 10 praktinių strategijų, kaip sumažinti jūsų organizacijos kibernetinio saugumo riziką:
1. Užšifruokite duomenis ir sukurkite atsargines kopijas
Duomenų šifravimas reiškia, kad jie konvertuojami į kodą, siekiant apsaugoti nuo neteisėtos prieigos. Atsarginių kopijų kūrimas reiškia duomenų kopijų kūrimą, kad galėtumėte juos atkurti praradus arba sugadinus duomenis.
2. Reguliariai vykdyti darbuotojų mokymus
Reguliarus darbuotojų mokymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad darbuotojai žinotų apie naujausias kibernetinio saugumo grėsmes ir kaip jų išvengti. Mokymai turėtų apimti tokias temas kaip slaptažodžių valdymas, sukčiavimas ir socialinės inžinerijos atakos.
3. Nuolat atnaujinkite savo sistemas ir programinę įrangą
Sistemų ir programinės įrangos atnaujinimas reiškia naujausių saugos pataisų ir naujinimų įdiegimą, kad būtų pašalintos spragos, kuriomis gali pasinaudoti kibernetiniai nusikaltėliai.
4. Naudokite stiprius slaptažodžius
Stiprūs slaptažodžiai yra būtini norint apsisaugoti nuo slaptažodžių atakų. Slaptažodžiai turi būti sudėtingi, unikalūs ir reguliariai keičiami.
5. Įvertinti ir valdyti trečiųjų šalių riziką
Trečiųjų šalių pardavėjai gali kelti didelę riziką jūsų organizacijos kibernetiniam saugumui. Labai svarbu įvertinti ir valdyti šią riziką, atliekant deramus patikrinimus ir stebint jų saugumo praktiką.
6. Naudokite kelių veiksnių autentifikavimą (MFA)
Daugiafaktoris autentifikavimas suteikia papildomo saugumo lygio, nes naudotojai reikalauja pateikti papildomos informacijos, be slaptažodžio, kad galėtų pasiekti sistemą.
7. Įdiegti tinklo segmentaciją
Tinklo segmentavimas apima tinklo padalijimą į mažesnius potinklius, kad būtų apribotas kibernetinių atakų plitimas.
8. Stebėkite kenkėjišką veiklą
Kenkėjiškos veiklos stebėjimas apima įrankių, skirtų aptikti kibernetines grėsmes ir reaguoti į jas realiuoju laiku, naudojimą.
9. Turėkite reagavimo į incidentą planą
Reagavimo į incidentą plane nurodomi veiksmai, kurių reikia imtis kibernetinės atakos atveju. Ji turėtų apimti pranešimo apie incidentus, žalos nustatymo ir sistemų atkūrimo procedūras.
10. Atlikite reguliarius saugumo auditus
Reguliarūs saugos auditai apima jūsų organizacijos saugos praktikos peržiūrą, siekiant nustatyti pažeidžiamumą ir tobulinimo sritis
Ką pirmiausia reikia padaryti po kibernetinės atakos?
Jei tampate kibernetinės atakos auka, pirmiausia susisiekite su savo reagavimo į incidentą tiekėju ir vietos valdžios institucijomis, kad praneštumėte apie ataką. Taip pat turite susisiekti su savo banku arba kredito kortelę išdavusia įmone, jei jūsų finansiniai duomenys yra pažeisti. „SalvageData“ kibernetinio saugumo ekspertai gali įvertinti žalą ir vadovauti atkūrimo procesui. Tada po kibernetinės atakos nieko nedarykite su užkrėstu įrenginiu, kad išvengtumėte tolesnės žalos, ir nedelsdami susisiekite su mūsų duomenų atkūrimo komanda. Esame pasirengę padėti jums 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Visa tai tam, kad būtų garantuotas greitas jūsų verslo atkūrimas ir kuo mažesnė kibernetinės atakos daroma žala.
