Nemokama ir atvirojo kodo programinė įranga (FOSS) yra labai populiarus terminas programinės įrangos pasaulyje, nes jų licencijos platinimo sąlygos.
Rinkoje yra daug atvirojo kodo programinės įrangos. Daugelis žmonių gali manyti, kad akivaizdžiausia atvirojo kodo programinės įrangos savybė yra nemokama, tačiau taip nėra. Jie plačiai pripažįstami dėl atvirojo kodo programinės įrangos šaltinio kodo prieinamumo, kurį gali keisti visi.
Tai reiškia, kad bet kuris kūrėjas ar bendruomenė gali pakeisti programinę įrangą, kad ją patobulintų, prideda funkcijų, ištaiso klaidas, platina savo prekės ženklą ir dar daugiau. Tačiau atvirojo kodo sistema turi ir autorių teises, kurios taip pat saugomos įstatymų.
Naudodami / platindami atvirojo kodo projektus tam tikram komerciniam ar asmeniniam naudojimui, vartotojai turėtų ne tik nurodyti, kad produktai yra iš atvirojo kodo programinės įrangos ir šaltinio kodo kūrėjo pavadinimą, bet ir pateikti modifikuotus produktus atvirojo kodo programinės įrangos bendruomenei, kitaip modifikuoti produktai gali būti laikomi pažeidimu. Autorių teisių suvokimo abejingumas yra didžiausia kliūtis atvirojo kodo plėtrai.
Prieš modifikuojant ir platinant atvirojo kodo programinę įrangą, reikia sukompiliuoti šiuos dalykus
- Kai vykdomasis failas platinamas, prie jo turi būti pridėtas visas šaltinio kodas arba šaltinio kodą galima gauti vėliau.
- Išvestinius kūrinius galima modifikuoti pagal šį šaltinio kodą ir tada platinti pagal tas pačias licencijos sąlygas.
- Autoriaus šaltinio kodo vientisumas reiškia modifikuotą versiją, kurią nuo pradinio kodo reikia atskirti skirtingais versijos numeriais, kad būtų užtikrintas pirminio kodo vientisumas.
- Platinimas, nediskriminavimas prieš asmenis ar grupes negali būti ribojamas pagal lytį, grupę, šalį, etninę grupę ir pan.,
- Nediskriminavimas prieš veiklos sritis reiškia, kad nėra jokių komercinio naudojimo apribojimų.
- Licencijos platinimas, jei programinė įranga platinama dar kartą, ji turi būti platinama tomis pačiomis sąlygomis.
- Jei į vieną programinės įrangos rinkinį sujungiamos kelios programos, kai atvirojo kodo programa platinama atskirai, ji taip pat turi atitikti atvirojo kodo reikalavimus.
- Kai atvirojo kodo programinė įranga platinama kartu su kita ne atvirojo kodo programine įranga (pavyzdžiui, tame pačiame diske), kitos programinės įrangos licencijos sąlygos neturi būti ribojamos.
- Atvirojo kodo autorizacija. Licencija turi būti technologijų atžvilgiu neutrali reiškia, kad licencijos sąlygos neapsiriboja elektroniniu formatu, o popierinės licencijos sąlygos turėtų būti laikomos galiojančiomis.
Įprasti atvirojo kodo operacinių sistemų tipai:
- GNU Project – operacinė sistema ir platus kompiuterių programinės įrangos rinkinys.
- Linux – Unix tipo operacinės sistemos branduolys
- NetBSD – operacinė sistema, kilusi iš Unix
- OpenBSD – operacinė sistema, kilusi iš Unix
- FreeBSD – operacinė sistema, kilusi iš Unix
- OpenSolaris – Unix operacinė sistema iš Sun Microsystems
- Android – atvirojo kodo mobilioji operacinė sistema, pagrįsta Linux platforma
Atvirojo kodo licencijų tipai
Keletas populiarių atvirojo kodo licencijų tipų, pagal kuriuos buvo paskelbta šimtai atvirojo kodo programinės įrangos. Kiekvienas iš jų turi savo naudojimo sąlygas
- Apache licencija (savaitę)
- GNU bendroji viešoji licencija (savaitę)
- GNU Mažesnė bendroji viešoji licencija (savaitę)
- BSD licencija (savaitę)
- MIT licencija (savaitę)
- Eclipse viešoji licencija (savaitę)
- „Mozilla“ viešoji licencija (savaitę)
Populiarus ŽinomasAtvirojo kodo programinės įrangos tipai
Iš interneto galima atsisiųsti šimtus atvirojo kodo programinės įrangos, skirtos „Windows“, „Linux“ ir „MacOS“. Skirtingi atvirojo kodo programinės įrangos tipai patenka į atskirą kategoriją, pvz., Dirbtinis intelektas, CAD, elektroninio dizaino automatizavimas, kompiuterinis modeliavimas, leidyba kompiuteriams, finansai, integruota bibliotekos valdymo programinė įranga, vaizdų rengyklė, matematika, nuorodų valdymo programinė įranga, mokslas, tinklai ir internetas, duomenų saugojimas ir valdymas, švietimas, failų tvarkyklės, naršyklės, žaidimai, grupinė programinė įranga, duomenų tvarkymas, žiniatinklio virusų prevencija. atkūrimas, kriminalistika, antikriminalistika, disko ištrynimas, šifravimas, disko šifravimas, duomenų bazių šifravimas, ugniasienė, tinklo ir saugos stebėjimas, saugus apvalkalas (SSH), slaptažodžių valdymas) ir dar daugiau...
Kai kurie populiarūs atvirojo kodo programinės įrangos tipai iš skirtingų kategorijų:
- FreeCAD, LibraCAD, Blender —atvirojo kodo CAD programinė įranga
- „Mozilla“ „Firefox“, „Midori“, „Brave“, „Waterfox“, „SeaMonkey“, „Tor“ naršyklė ir „Chromium“ –atvirojo kodo žiniatinklio naršyklės.
- Scribus –Stalinė leidyba
- Adempiere, Bitcoin Core, Bonita Open Solution, CiviCRM, Compiere, Cyclos, Dolibarr, EOS.IO, ERPNext, GnuCash, HomeBank, iDempiere, Ino ERP, jFin, JFire, KMyMoney, LedgerSMB, Mifos, Odoo, Openbravo, SQLH, O SugarCRM, Tryton, TurboCASH, Wave Accounting ir dar keletas –Atviras šaltinis su finansais susijusioms užduotims
- Apache Lucene Core, Elasticsearch, Apache Solr, Sphinx, DataparkSearch Engine, Xapian–
- Apache, AWStats, BookmarkSync, Tomcat žiniatinklio serveris, curl-loader, FileZilla, HTTP failų serveris, lighttpd, Nginx, Qcodo, Squid, Lakas, XAMPP, Zope ir kt.Atvirojo kodo žiniatinklio programos
- „OwnCloud“, „NextCloud“ ir dar daugiau –
- ATutor, Chamilo, Claroline, DoceboLMS, eFront, GCompris, Gnaural, ILIAS, Moodle, OLAT, Omeka, openSIS, Sakai Project, SWAD, Tux Paint ir kt.Atvirojo kodo mokomosios programėlės
- Avidemux, AviSynth, Blender, Cinelerra, Kdenlive, OpenShot Video Editor, Pitivi, Shotcut, VirtualDub ir kt.
- „Apache Open Office“ ir „LibreOffice“ –Atvirojo kodo biuro rinkinys(Žr. – „Microsoft Office“ alternatyvos)
- IPFilter, ipfw, iptables, M0n0wall, pfSense, Shorewall, SmoothWall, Vyatta–s
- „WordPress“, „Joomla“, „Silverstripe“, „Ghost“, „Magento“, „Drupal“ ir kt.Atvirojo kodo turinio valdymo sistemos
- „VirtualBox“, „Qemu“ yra kai kurie atvirojo kodo virtualizacijos įrankiai -
Norėdami gauti daugiau atvirojo kodo, tyrinėkite tai
Taigi, tai yra trumpa informacija apie atvirojo kodo programinę įrangą. Čia yra keletas kitų išteklių, kuriuos reikia apsvarstyti.
